2010 m. rugsėjo 9 d. VGTU AGAI užbaigti apie pusantro mėnesio užtrukę treniruoklio „Ascent Flight Trainer B200“ priėmimo darbai, kurie buvo vykdomi pardavimo konkursą laimėjusioje Kanados firmoje Mechtronix Systems INc. (4 savaitės) ir VGTU AGAI (trys savaitės).

Treniruoklis imituoja 4 lėktuvų tipus:

- vienmotorį Cessna 172,

- dvimotorį Piper Seneca V,

- turbopropelerinį Beachcraft King Air 200,

- ir reaktyvinį Boeing 737.

Treniruoklis aprūpintas išplėstine vizualizacijos sistema, imituojančia skrydžius daugiau nei 15 Europos oro uostų, tame tarpe Vilniaus ir Kyviškių (Lietuva), Paryžiaus Charle de Gaulle (Prancūzija), Helsinkio Vanataa Helsinki (Suomija), Luton, Bournemouth, Rdinburg, Oxford (Jungtinė Karalystė), Gronigan, Roterdam (Olandija), Kopenhagos (Danija), Bardufoss, Tromso (Norvegija), Olbia (Italija), Lublijana (Slovėnija) ir kt.

Treniruoklis imituoja skrydžius įvairiomis oro sąlygomis. Jis pilnai tenkina VGTU AGAI lakūnų ir skrydžių vadovų mokymo programų keliamus reikalavimus. Treniruoklis žymiai papildo VGTU AGAI kaip pretendento į ES regioninio aviacijos specialistų rengimo centro galimybes.

Gaminant ir priimant ypatingai daug nuveikė atsakingas pirkimo sutarties vykdytojas AGAI skrydžių praktikų bazės direktorius Kęstutis Šilkaitis, treniruokli o inžinierius Fridrik Korecki, lakūnas instruktorius Piotr Gumovskij. Treniruoklio derinimo darbus Lietuvoje atliko firmos atstovas Mirel Popovici.

AGAI direktorius, projekto temos vadovas

prof. habil. dr. Jonas Stankūnas

Pasak bendrovės atstovų, ši technologija – „Intel“ proveržis siekiant pakeisti laidus optinėmis jungtimis ir duomenų perdavimui naudoti ne elektronus, o fotonus. Silicio lustų pagrindu sukurtos optinės jungtys leidžia perduoti signalą didesniu atstumu, nei variniai kabeliai.

Pranešama, kad naujosios „Intel“ mikroschemos siųstuvas sudarytas iš 4 lazerių, kiekvienas iš jų užtikrina 12,5 Gb/s pralaidą. Imtuvas atskiria keturis spindulius ir nukreipia juos į fotodaviklius, vėl paversdamas šviesos impulsus elektros signalais.

„Intel“ laboratorijose bandoma nauja ryšio sistema yra gana stabili, teigiama pranešime. Bandymų metu ji be trikdžių nuolat veikė 27 valandas.

Pasak „Intel“ atstovų, plėtojant šią technologiją bus siekiama pasiekti dar didesnę nei 50 Gb/s pralaidą. Ateityje tokios mišrios jungtys galės perduoti vaizdą į ant sienos pakabintą 3D ekraną tokia didele raiška, kad bus galima sukurti tikrovišką tame pačiame kambaryje esančio žmogaus, su kuriuo bendraujama naudojant didelės spartos nuotolinį ryšį, iliuziją.

Šios „Intel“ naujovės nederėtų painioti su jos sukurta „Light Peak“ technologija. Ji turėtų būti pradėta komerciškai naudoti artimiausiu metu. Optinės „Light Peak“ jungtys, užtikrinančios 10 Gb/s duomenų perdavimo spartą, ateityje turėtų pakeisti USB technologiją.

Šiame vaizdo siužete – naujos „Intel“ optinės jungties, sukurtos silicio mikroschemų pagrindu, pristatymas.

Visą pastatui reikalingą energiją sukuria saulė ir vėjas. Gėlės formos pastato stogą daugiausia sudarys saulės kolektoriai, kurie tieks pastatui atsinaujinančią elektros energiją. Lietaus vanduo surenkamas pastato stogo dubenyje ir tiekiamas visam pastatui vandens poreikiams patenkinti. Stogo konstrukcijos apvadas suprojektuotas pastatui šiltinti ir vėsinti. Pastatas turės centrinį saulės kaminą, kuris skirtas maksimaliai išnaudoti natūralią ventiliaciją.

Prancūzijos atominės energetikos tarnybos (AET) Karinių taikomųjų programų skyrius ir informacinių technologijų kompanija „Bull“ paleido naują superkompiuterį Tera 100.

Tai pirmasis Europoje sukurtas ir pagamintas „Petaflops“ (tūkstantis trilijonų operacijų per sekundę) lygio superkompiuteris. Teorinė maksimali 1,25 „Petaflops“ galia reiškia, kad šis superkompiuteris patenka į pasaulyje galingiausių trejetuką.

Tera 100 sistema buvo sukurta naudojant „Bull“ architektūrą, atviros programinės įrangos technologijas ir Intel® Xeon® 7500 procesorius. Ji pasižymi 300TB operatyviąja atmintimi ir daugiau kaip 20 PB talpos duomenų saugykla. 500GB per sekundę duomenų pralaidumas – rekordinis tokio tipo sistemose visame pasaulyje. Trečiąjį šių metų ketvirtį bus atliekamas Linpack testas ir bus nustatyta tiksli naujo superkompiuterio skaičiavimo galia.

Tera 100 pasižymi išskirtiniu duomenų apdorojimo pajėgumu. Jis gali atlikti daugiau operacijų per vieną sekundę, nei visi pasaulio gyventojai atliktų per 48 valandas. Šio superkompiuterio duomenų saugykloje galima sutalpinti tiek informacijos, kiek tilptų daugiau kaip 25 milijarduose knygų, o jo gebėjimą perduoti informaciją galima palyginti su milijonu žmonių, vienu metu žiūrinčių didelės raiškos filmą.

„Tera 100 paleidimas – tai reikšmingas pramonės pasiekimas, kurio rezultatais jau netrukus galės naudotis visa Europos mokslinė ir pramonės bendruomenė“, – pastebi Jean’as Gonnord’as, AET Kompiuterinės simuliacijos ir IT projektų direktorius.

„Bull“ produktų ir sistemų skyriaus viceprezidentas Philippe Miltin’as įsitikinęs, kad tokios rūšies technologijos svarbios ne tik AET atliekamiems skaičiavimams, bet ir kuriant naujos kartos „skaičiavimo jėgaines“ ir masines debesų kompiuterijos (angl. cloud computing) infrastruktūras.

Lyginant su 2005 m. įdiegtu Tera 10 superkompiuteriu, naujoji Tera 100 sistema yra 20 kartų galingesnė, užima tokį patį plotą, tačiau septynis kartus efektyviau naudoja elektros energiją.

„Lietuvių komandos patekimą į antrąjį etapą tūkstančius pajėgiausių IT studentų visame pasaulyje pritraukiančiame turnyre vertinu kaip didelį laimėjimą. Komandos pateikta idėja yra prasmingą ir gali būti naudinga visai žmonijai, todėl sėkmingai ją įgyvendinus galima būtų tikėtis ir tolesnės sėkmės“, – sakė „Microsoft Lietuva“ akademinių programų koordinatorius Tautvydas Dagys.

Lietuvių komandos nariai, VGTU studentai, šiuo metu rungiasi antrajame konkurso etape ir kuria produktą, kuris, įmontuotas į automobilį, realiu laiku galėtų rinkti informaciją apie aplinkos užterštumą ir išmetamų dujų kiekį. Operatyviai surenkami duomenys sudarytų aktualų teritorijos taršos žemėlapį, tai leistų greičiau suteikti gyventojams informaciją ir priimti aplinkosaugos sprendimus.

„Tikime, kad mūsų įgyvendinamas projektas yra naudingas ir planuojame būti tarp 15 komandų, pakviestų į finalą, – sakė Lietuvos komandos kapitonas Tomas Fedosejev. – Šiuo metu komplektuojame kuriamą prietaisą, kuris galėtų kuo tiksliau nustatyti taršos lygį.“

Lietuvių komanda pirmajame „Imagine Cup“ etape įtikino komisiją savo projekto naudingumu, todėl dabar, patekus į antrąjį etapą, gavo reikalingas priemones ir kuria aprašytus produktus. Bendrovė „Microsoft“ kiekvienai komandai, patekusiai į antrąjį etapą, skyrė po kompiuterį, kad visos komandos turėtų vienodus resursus. Jei studentai sėkmingai pasirodys ir antrajame etape, jie pateks į konkurso finalą, liepos 3-8 dienomis vyksiantį Varšuvoje. Finale susirungs komandos iš viso pasaulio, kur kiekviena iš jų pristatys savo projektą kompetentingai komisijai ir pretenduos į 25 tūkst. JAV dolerių piniginį prizą.

Studentai sprendžia pasauliui svarbias problemas

Konkursas „Imagine Cup“ kasmet siekia informacinių technologijų pagalba spręsti opiausias pasaulyje problemas. Organizatorių vertinimu, šiemet aktualiausios problemos yra: bado ir skurdo mažinimas, visuotinio pagrindinio išsilavinimo suteikimas, lyčių lygybės užtikrinimas, vaikų mirštamumo mažinimas, nėščiųjų sveikatos apsauga, ŽIV, AIDS ir kitų ligų prevencija, pasaulinis bendradarbiavimas.

Konkursas vyksta keliose kategorijose, kurias studentai pasirenka pagal savo kompetencijos lygį. Šiais metais kategorijos yra tokios: programinės įrangos kūrimas, įdėtinių sistemų kūrimas, žaidimų kūrimas, vaizdo montavimas (angl. Digital media) ir IT iššūkis. „IT iššūkis – labiau teorinė kategorija, dalyviai pirmajame etape turi atsakyti į klausimus, o antrame – išanalizuoti pateiktą atvejį. Visose kitose kategorijose konkursas vyksta vertinant siūlomų projektų svarbą ir jų įgyvendinimo kokybę ,“ – skirtumus detalizavo T. Dagys.

Konkurso naujovė – idėjos naudingumo pristatymas visuomenei

Šiųmetinis konkursas nuo ankstesniųjų skiriasi savo mastu ir vertinimo naujovėmis. „Svarbu ne tik sukurti gerą produktą, bet ir mokėti jį tinkamai pateikti. Būtent todėl šiais metais komisija vertins komandų sugebėjimą išpopuliarinti savo produktą socialiniuose tinkluose ir internete. Dalyviai skatinami supažindinti su sukurtu sprendimu kuo platesnį gyventojų ratą – tai turėtų paaštrinti konkurenciją ir duoti geresnių rezultatų“,- sakė T. Dagys.

Vienas iš svarbių reikalavimų, norint patekti į finalą, yra produkto nišos rinkoje atradimas. Dėl to vilniečių komanda nusprendė, atėjus produkto kūrimo pabaigai, jį realiai išbandyti. Komandos nariai jau susitarė su viena taksi bendrove ir jos automobilyje įdiegs naująjį produktą. Automobiliui važinėjant Vilniaus gatvėmis bus galima stebėti, kaip prietaisas renka informaciją apie taršą, automobilio išmetamas dujas.

Ankstesnių metų „Imagine Cup“ konkurso dalyvių teigimu, šiame renginyje užmezgama daug svarbių kontaktų, kurie praverčia ateityje. Gerai pasirodę studentai neretai pasiekia gerų rezultatų ir profesinėje srityje: sėkmingiausiai projektus įgyvendinantys dalyviai sulaukia pasiūlymų dirbti korporacijoje „Microsoft“, kiti sukuria savo verslą, tęsią pasiūlytų produktų kūrimą ir pristato juos rinkai. Lietuviai, 2005 m. laimėję „Imagine Cup“, kurį laiką panašius projektus kūrė Danijoje, tačiau neseniai komanda grįžo į Lietuvą ir čia įkūrė Danijos kompanijos filialą.

Klaviatūra nėra vienintelis įrankis kompiuterio valdymui. Tiesą sakant, dar 1968-ais metais buvo išrastas specialus kelių mygtukų įrenginys, kuriuo buvo galima naudotis taip pat sėkmingai kaip ir klaviatūra. Tai atliekama, specialiomis mygtukų kombinacijomis.

Šią „sumažintą“ klaviatūros kopiją sukūrė kompiuterio pelės išradėjas Douglas Engelart.

Tačiau dizaineris Erikas Campbellas sukūrė gražesnę šios „sumažintos“ klaviatūros versiją. Ši „vienos rankos“ klaviatūra sukurta taip, kad ja dirbant nepavargtų rankos.

Teigiama, kad šiek tiek pasipraktikavus, su tokia keista klaviatūra rašyti galima greičiau nei su įprasta.

Norėtumėte pamatyti, kaip turėtų atrodyti jūsų veidas po 20 metų?

Įkelkite savo nuotrauką į šią svetainę, ir veido bruožų analizavimo algoritmai pateiks tikėtiną jūsų veido atvaizdą „iš ateities“. Tiesa, galima pasirinkti ir 30 metų distanciją, bet reikia turėti stiprius nervus.

Būtent tokia ir yra „Thumba“ – tarpinis variantas tarp „Paint“ ir „Photoshop“.

Thumba nuotraukų redagavimas

Tai „Silverlight“ technologija paremta nuotraukų redagavimo programa internete, palaikanti įvairiausius paveikslėlių formatus ir gali būti susiejama su internetine vaizdo kamera.

Su „Thumba“ galima atlikti daug ką – nuo paprasto spalvų redagavimo iki įvairių specialiųjų efektų.

Programa visiškai nemokama ir nereikalaujanti registracijos.

Ši interaktyvi diagrama parodo, kokios naujovės vis dar yra nepalaikomos tavo naudojamosios naršyklės.

Kiekvienas interaktyvus stulpelis parodo kokias HTML5 ir CSS3 funkcijas, kaip ir garso bei video, palaiko skirtingos naršyklės. Užvedus  pele ant kiekvieno stulpelio galima pamatyti kokią sritį jis reprezentuoja.

Paspauskite žemiau esantį internetinį adresą ir išbandykite pats:

HTML5 ir CSS3 Palaikymas bei HTML5 demonstracija